vientrūkis

vientrū̃kis -ė adj. (2) NdŽ, vientrū́kis (1) KŽ 1. KŽ vieno traukiamas: Krytis yra vientrūkė arba dvitrūkė J. 2. kuris vienas traukia, vienas kinkomas: Vientrū̃kis arklys Skr. 3.

vientrūkiai adv. be pertrūkių, vientisai: Lova. (Blastema)… vienintai ir vientrūkiai kambarėlinga P.